2017 metų pradžia buvo sėkminga ne tik išsivysčiusioms pasaulio akcijų rinkoms, bet ir Baltijos šalims. Per pirmąjį metų pusmetį OMX Baltic Benchmark GI indeksas, kuriuo seka “Orion Asset Management” valdomas “Omx Baltic Benchmark Fund” fondas, augo 10,24%. Fondo prieaugis per tą patį laikotarpį sudarė 8,86%.

Indekso sudėties ir svorio pasikeitimai

Apžvelgiant praėjusį šešių mėnesių laikotarpį, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į reikšmingai pasikeitusią indekso sudėtį, kurią paprastai sudaro likvidžiausių ir didžiausios kapitalizacijos bendrovių akcijos. Nuo sausio 1d. iš indekso buvo išbrauktos dvi bendrovės – “Latvijas Gaze” ir “Vilkyškių Pieninė”, o įtrauktos “AUGA Group” akcijos. Tiesa, nuo liepos 1 d. pastarosios dvi bendrovės vėl susikeitė vietomis, į indeksą įtraukta Rygos biržos naujokė “HansaMatrix”. Tačiau didžiausi pokyčiai įvyko indekso svoriuose, kurie priklauso nuo bendrovių laisvoje apyvartoje esančių akcijų vertės.  Prieš tai indekse dominavusios “Tallink Group” svoris naujoje indekso sudėtyje sumažėjo nuo 26% iki 14%, o tik pernai į biržą atėjusios “LHV Group” svoris indekse išaugo nuo 7% iki 10%. Kitų bendrovių svoriai keitėsi nuosaikiau, tačiau daugumos šiek tiek ūgtelėjo dėka “Tallink” svorio sumažėjimo.

“Tokius svorių pokyčius daugiausiai lėmė indekso sudarytojų įdėmesnis požiūris į pagrindinių akcininkų akcijų paketus. Anksčiau pastarieji būdavo priskiriami prie laisvoje apyvartoje esančių akcijų, nes buvo laikomi įvairiose tarpininkų sąskaitose. Tačiau akivaizdu, kad šie akcijų paketai laisvoje apyvartoje necirkuliuoja. Atlikus šiuos pakeitimus, indekso sudėtis teisingiau atspindi realią laisvoje apyvartoje esančių akcijų dalį”, – pastebėjimais dalinosi “Omx Baltic Benchmark Fund” valdytojas Donatas Frejus.

Dominavo teigiamas kainų pokytis

Didžiausią teigiamą įtaką indekso prieaugiui, vertinant bendrovių akcijų kainos pokyčius,  pirmąjį pusmetį turėjo “Harju Elekter” (+47%), “Tallina Kaubamaja” (+12%) ir “Žemaitijos pieno” akcijos (+60%). Dviženkliu kainos prieaugiu taip pat pasižymėjo “Latvijas kugnieciba”, “Olainfarm”, “Grindeks”, “SAF Tehnika” ir “Rokiškio sūris”, tačiau jų įtaka indeksui dėl mažesnio svorio buvo gerokai mažesnė. Tuo tarpu didžiausią neigiamą poveikį indekso grąžai turėjo 15% atpigusios “Klaipėdos naftos” akcijos bei 9% pigusios „Tallinna Vesi“ akcijos. Bendrai, iš 27 indekso sudėtyje esančių bendrovių, 16 akcijų kainos praėjusį pusmetį rodė teigiamą pokytį.

Patrauklumas išlieka

Anot Donato Frejaus, žvelgiant į ateitį, verta atminti, kad nepaisant gana spartaus kainos augimo, šiuo metu Baltijos indekso kainos ir pelno akcijai santykis (P/E) tesiekia 10,3, o dividendų pajamingumas sudaro 3,7% ir tai vis dar atrodo gana patraukliai kitų pasaulio rinkų kontekste. Palyginimui, Eurozonos akcijų indekso EuroStoxx50 P/E yra arti 20, JAV S&P 500 indekso P/E viršija 20, net besivystančių šalių MSCI Emerging Markets indekso P/E šiuo metu yra 15,5. Taigi, Baltijos bendrovių akcijų kainoms dar yra kur augti, ypač jei didės ir bendrovių uždirbamas pelnas. Žinoma, verta turėti omenyje ir tai, kad globaliame pasaulyje finansų rinkos yra labai glaudžiai susijusios. Didesni sukrėtimai didžiosiose iš jų, greičiausiai, turėtų neigiamą poveikį ir Baltijos bendrovių akcijų kainoms.